Sausio mėnesį pradėjo veikti jau antroji „Swedbank“ smulkiojo verslo akademija, kurioje 10 atrinktų smulkiųjų įmonių iš visos Lietuvos ieško galimybių, kaip stiprinti savo verslą. Akademijos organizatoriai sako, kad jų programa skirta ne tik dalyviams – ji aktuali ir tiems, kurie seka verslus.
„Swedbank“ smulkiųjų verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė sako, kad akademijoje dalyvauja labai skirtingi verslai. „Tikslas tas, kad įžvalgų savo verslui pasisemtų ne tik tie, kurie yra akademijos viduje, tas dešimtukas, bet ir visi, stebintys verslą iš šalies. Vadinasi, jei žmonės tokiame versle yra, jiems gali rezonuoti sprendimai, iššūkiai, ir jie gali pasinaudoti įžvalgomis. Sektoriai – patys įvairiausi: dekoratyvus apšvietimas, metalo dirbtuvės, buhalterinė apskaita, finansų valdymas, „Šimtalapių“ kepimas, patalynės siuvimas ir pardavimas, drabužių kūrimas ir pardavimas, vaikiškų prekių pardavimas, šampūnų, kosmetikos pardavimas – mažmeninė bei didmeninė prekyba. Sakyčiau, dauguma sektorių, kurie veikia Lietuvoje“, – vardija R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Anot pašnekovės, su kokiais iššūkiais tenka susidurti smulkiojo verslo atstovams, būtų galima kalbėti ir apie valandą, o pagrindiniai sunkumų keliantys dalykai – pernelyg didelis savarankiškumas, finansų valdymas, produkto vieta rinkoje.
„Mūsų verslas prasidėjo daugiau nei prieš 30 metų. Rimutė atrado aistrą šimtalapiams ir kol keitėsi mados ir pomėgiai, tobulino savo receptą – kiekvieną šimtalapį išmyli savo rankomis. Apsisprendėme dalyvauti, nes pajautėme, kad visuomenė vis dėlto per mažai apie mus žino, tad norime praplėsti pirkėjų ratą. Mūsų produkcija – ne tik skani: šiuo metu ir skaitmenizuojamės, ir rengiamės truputį modernesniu rūbu – susikūrėme logotipą, kuriame elektroninę parduotuvę, naujas pakuotes. Su ta visa gražia nauja apranga labai norime pasirodyti visuomenei ir atrasti naujų klientų, pritraukti daugiau jaunimo. Jaunimas gal kiek pamiršęs šitą desertą, turintį ilgametę patirtį rinkoje, ilgai gyvuojantį. Ir skonių yra įvairiausių: su varške, su slyvomis, su obuoliais, galime atliepti kiekvieno poreikius“, – vardija S. Zuzevičiūtė.
Dalyvė sako, kad rinkodaros sritis jiems išties svarbi, nes jie dar neturi sukūrę tinkamos reklamos.
„Juokiamės, kad šiandieninė mūsų reklama yra Rimutės veidas, jos, kaip įmonės savininkės, tad padarėme išvadą, jog to mums negana. Kaip ir sakiau, norime praplėsti pirkėjų ratą ir kad pradėtų veikti elektroninė parduotuvė, kuri būtų labiau matoma, jog žmogus galėtų mėgautis greitu ir maloniu šimtalapių apsipirkimu. Smulkiojo verslo akademija naudinga ir tokia aktyvi, tos dvi savaitės davė tiek daug, ir tai, ką Rasa minėjo apie lyderystę, privertė iš naujo pagalvoti apie mūsų vertybes, jas prisiminti, aptarti. Išsigryninome, kad esame orientuoti į kokybę, esame sąžiningi ir kūrybiški savo darbe. Kalbant apie procesus, po procesų paskaitos norėjosi viską imti ir daryti, kurti instrukcijas. Ką ir padarėme – truputį pasitobulinome klientų užsakymų instrukcijas, pyragų suruošimo ir išsiuntimo instrukciją, pradėjome tobulinti gamybos procesą. Tuos visus mažus procesus norime sudėlioti, kad darbas būtų sklandesnis, ir, be abejo, kad išvengtume „gaisrų“ darbe, nes dirbame jau gesindami gaisrus, jei taip galima pasakyti: kokia nors užduotis – ir staigiai reaguoji. Labai norime daugiau planuoto, strateginio darbo“, – patirties praktine nauda dalijasi S. Zuzevičiūtė. Pašnekovė sako, kad per procesų savaitę teko piešti tai, kaip mato savo jau išvystytą verslą, ir neslepia, jog užrašyti ar vizualizuoti dalykai, planai greičiau išvysta dienos šviesą. Dalyvė sako, kad „Swedbank“ smulkiojo verslo akademija jai suteikia ne tik pamokų, patirties, bet ir tokią bendruomenę, apie kokią svajojo. „Asmeninių paskatų vedina labai norėjau ir to bendrystės jausmo – atsidurti tarp žmonių, kurie gyvena tais pačiais iššūkiais ir sprendžia tas pačias problemas. Galiu labai padėkoti Rasai ir smulkiojo verslo akademijai už galimybę dalyvauti ir būti tarp bendraminčių“, – sako S. Zuzevičiūtė. R. Verkauskaitė-Kazanskienė neslepia, kad jai itin malonu, jog dalyviai tampa savotiška bendruomene. „Aš net socialiniuose tinkluose dalinausi tuo džiaugsmu. Kai prisijungiau į susitikimą lygiai lygiai tuo laiku, kada turėjome būti, nesupratau, kas vyksta, ką praleidau, – visi tiek diskutavo ir dalinosi iššūkiais, kalbėjo, kas kokiomis paslaugomis naudojasi, kas kaip sandėlius valdo, siunčia prekes, kas klaidų daro, kas nedaro,– diskusija tiek virė, kad mes apie 10 minučių nusprendėme nesikišti ir leisti tam vykti: aplinka buvo saugi, visi drąsiai galėjo išsakyti savo problemas. Ir kas paaiškėjo? Pradžioje mes kalbėjome, kiek skirtingi yra visi verslai, – iš skirtingų regionų, skirtingo dydžio, vieni veikia trejus metus, kiti – 30 metų. Bet kai jie pradeda diskutuoti, paaiškėja, kad sprendžia tuos pačius iššūkius, tik stadija skirtinga. Vieni jau yra išsprendę, o kiti dar – tame kelyje, tad gavę patarimų gali sutaupyti, galbūt, mėnesius, savaites, o kartais gal ir metus“, – apie dalyvių bendruomeniškumą ir geranorišką pagalbą pasakoja banko atstovė.